




Palikę Keiptauną, nuvažiavome vyno keliu į Franschoek‘o miestelį. Užsukome ir į buvusį kalėjimą,iš kurio, po 27 metų įkalinimo buvo paleistas Nelson Mandela.Po to sustojome keliose plantacijose, kad mama ir Robertas galėtų paragauti įvarių raudonųjų, baltųjų ir putojančių vynų.Cabriere Estate vyno plantacijoje gaminami „Piere Jourdan“ putojantis vynas. Kai nuvažiavome į antrąją degustaciją po dideliu ąžuolu taip pat pasivaikščiojome su gidu po plantacijų pastatus kur mums papasakojo truputį istorijos apie tą dvarą ir parodė kaip gaminami vynai. Sakė, kad šitose plantacijose vynuoges skina žmonės, tačiau jų nematėme ,nes Kovo-Balandžio mėnesį vynuogės vis dar skinamos tik patiems saldžiausiems vynams, o kita produkcija jau gaminama.
Taigi po to nuvažiavome papietauti-iškylauti kitoje plantacijos dalyje, didelių medžių pavėsyje. Ten pavalgėme tikrai maloniai, nes buvo šilta diena, švietė saulė ,o danguje tebuvo vos vienas kitas plunksninis debesėlis.Taigi mūsų „Le Pique Nique“ metu gerai atsipalaidavome.
Tada patraukėme į Franschoek‘e (Prancūzų Kampas) esančius svečių namus, kur numigome valandėlę prieš išeidami pasivaikščioti po vietines parduotuvėles. Deja kai pakilome eiti buvo jau po penkių ,o pasirodo dauguma parduotuvių penktą užsidaro. Bet vis tiek sugebėjome šio bei to nusipirkti ir praleisti popietę. Nors ir po sočių pietų, vakare savo Prancūzišką dieną pratęsėme restorane „French Connection“ ,o grįžę į svečių namus kritome miegoti, nes kitą dieną mūsų laukė ilga kelionė iki stručių fermos.

Aisku tai buvo labai idomi iskyla pas vyndarius mes irgi noretume :)
AtsakytiPanaikinti