2009 m. balandžio 2 d., ketvirtadienis

Sybua game rezerve 01-04






Mūsų paskutinis gyvūnų parkas yra Sybua. Nuostabi gamta.Labai vaizdingomis vietovėmis plaukėme į salą,kur įsikūrėme palapinėse. Jos gal ne visai tokios,kokias įsivaizduojam palapines,kuriomis stovyklaujam-su lovomis,foteliais,dušu,vonia bei tualetu. Gyvūnų šiame parke gal ne tiek ir gausiai,bet gamtos grožis pavergiantis.
Kadangi mūsų kelionė jau baigiasi,tai ir aš jau nebeišsiplėsiu pasakojant. Grįšime-susitiksime.Mūsų kelionės nuotraukų skaičius perkopė per 6000..taigi tikrai turėsime ką parodyti.
Iki susitikimo:))

Safari ant drambių,Schotia game reserve 31-03






Išvykę po rytinio safari iš Addo dramblių parko pasukome link vietovės,kur turėjome jodinėti ant dramblių. Tikra bekelė į kalnus.Kažkaip prisiminiau „Anties“ dainą- ...ir pagaliau ir pagaliau aš gyvenu kaip vakarų buržujus,varau per Afriką ofroudiniais keliais... :) Tikrai nenorėčiau savo mašinos laužyti tokiais keliais. Taigi po geros valandos kratymosi sėdome ant dramblių.Sakyčiau gan nepatogu ant jų sėdėti,bet vis dėlto smagu buvo išbandyti. Po to galėjome juos pamaitinti ir pasėdėti drambliams ant kelių :). Po to vykome į sekantį private game rezerve Schotia. Taigi sėdome į džipus ir vėl ieškojome įdomesnių vaizdų.Ilgai laukti nereikėjo-privažiavom besiilsinčius liūtus.Jie atrodo visiškai malonūs katinai kai snaudžia.kad būtų dar įdomiau mūsų reindžėris surengė mums užkandėlę prie liūtų.Aišku iš džipo lauk nelipome. Taip pat stebėjome raganosius,begemomus,žirafas,wolderbeastus ir skirtingas antilopes. Vakarieniavome atviroje pavėsinėje prie laužų-gan romantiška.bendravome su kitais turistais-iš Amerikos,UK.Mūsų nakvynės vieta taip pat buvo gan neįprasta-rezervato viduje,visai netoli nuo tos vietos kur ilsėjosi liūtai,buvo mūsų lodžija-be elektros,pasišvietėme žibalinėmis lempomis,kavos anksti ryte (7 val važiavom į rytinį safarį) viriaus taip apt ant tokio turistinio dujų baliono.Naktį buvo girdėti liūtų riaumojimas..

Addo elephant park 30-03








Į Addo dramblių parką atvykome jau įdienojus ir karštis buvo sunkiai pakeliamas,taigi ir gyvūnai buvo išsislapstę pavėsiuose,matėsi tik dramliai(aišku dėl jų pagrinde čia ir atvykome).Buvo priimtas sprendimas,kad einame ir mes į pavėsį. Taigi įsikūrėme savo namukuose prie vandens telkinio ,kur kai kurie gyvūnai ateina atsigerti ir nusnūdome iki naktinio safari. Aišku naktinis tai salyginai,nes prasideda 7 val. vakaro,baigiasi 9 val. Bet tuo metu jau būna visiškai sutemę,taigi-naktis. Aišku pagrindinis naktinio safari,be smulkių naktinių gyvūnų stebėjimo yra pamatyti liūtus. Mums pasisekė,nes neilgai užtrukome,kol pamatėme liūtę snaudžiančią praktiškai beveik visai ant kelio.Ji į mus nekreipė jokio dėmesio,tai galėjom paveiksluoti neskubėdami.Dar matėme šakalus,skruzdėdą,visokių antilopių,lapių ir t.t.
Anksti ryte vėl išvykome į safari. Norėjom surasti liūtus patinus.Ir vėl pasisekė-Piteris pamatė pėdsakus ant kelio,o neužilgo išgirdome ir urzgimą krūmuose. Tai buvo du patinai.Vienas iš jų praėjo pro mūsų autobusiuką taip lėtai,išdidžiai,visiškai nekreipdamas į mus dėmesio.
Dabar,kad papildytume mūsų didžiojo penketuko sarašą reikėjo surasti kur pasislėpusi buivolų kaimenė.Ją radome prie vienos iš vandens talpyklų kartu su zebrais.Dar pasigrožėję įvairių dydžių drambliais,kurių šiame parke yra apie 450,išvykome toliau ieškoti nuotykių,mūsų laukė safari ant dramblių.

2009 m. kovo 29 d., sekmadienis

Samara Game reserv 29.03





4.45 ryte išvykome iš Port Elizabeth į Samara laukinių gyvūnų draustinį,iki kurio mums reikėjo įveikti virš 300 km.Lygiai .8.00 buvome vietoje,kur mūsų jau laukė paruoštas džipas. Išvykome ieškoti pirmiausia gepardų. Viso rezervate jų 10. Trys iš jų su siųstuvais.Jau po kokių 15 min siųstuvuose išgirdom signalus,taigi pradėjom tikslingai judėti signalo stiprėjimo kryptim. Po kiek laiko signalai nebekito ir mūsų reindžeris pasakė,kad dabar turim eit pėsčomis ieškoti gepardo krūmuose. Taigi jį radom už kokių 500m nuo džipo.Priėjom tikrai labai arti,gal per kokį 10m.Sakyčiau truputį nejauku,bet reindžeris mus nuramino,kad gepardė Sibella nusiteikusi draugiškai. Netoli nuo jos pamatėme ir jos grobį arba tai,kas buvo likę iš Kudu..


Prisipaveikslavę gepardą džipu kilome į 1280m aukščio kalną akmenuotu žvyrkeliu.Aplink matėme zebrus,kudu,daug visokių antilopių.Vaizdai aplink fantastiški!!!


Ten kitais džipais dar atvyko kiti turistai,taip pat ir šio rezervato savininkė ,anglė Sara. Pavalgę priešpiečius vėl leidomės žemyn,kur toliau ieškojom gyvūnų. Mums pasisekė.Neužilgo radome visus penkis rezervato baltuosius raganosius vienoje vietoje!!!

Dar pavažiavę ant kelio sutikome ir surikatas,kurias šiaip labai sunku pastebėti. Ilgai važiavę pamatėme ir žirafas,kurių ieškojome. Jos buvo keturios.Nuostabus vizdas,Taip pat pavyko gan arti prieiti.


Pakeliui namo išdžiūvusios upės vagoje pastebėjome vieną iš nuodingiausių Afrikos gyvačių PuffAdder. Jos nuodai mirtini.Reindžeris sakė,kad jei įgelia į ranką,tai dr yra šansas išgyventi,kuo skubiau amputavus ranką.

Canopy Tour


Teksto šį kart nebus, nes daugmaž nuotraukos pasako viską. Viskas vyko apie aštuntą valandą ryto, o po to važiavom į Port Elizabeth ir ten ilsėjomės prie Indijos vandenyno :)




2009 m. kovo 28 d., šeštadienis

Ocean Safari,Monkey land, Birds of Eden,Tsitsikama 03/27






Šiandien labai daug darėm, faina visai. Ryte plaukiojom po Indijos
vandenyną, ocean safari ieškojom (ir radom) delfinų, buvo labai įdomu,
jie tokie sudėtingi ir protingi gyvūnai, dvi grupes sutikom vieną
mažytę, kur vienai delfinei negyvas delfinukas gimė, tai ji labai
liūdna jį burnoj nešės, sakė taip gali dvi savaites daryt, kita grupė
didesnė, per šimtą delfinų, linksmuoliai šokinėja, žaidžias :)
Banginio
deja neaptikom (dabar ne banginių sezonas, bet čia yra ir resident
banginis tai jį tikėjomes pamatyt, dar turejom vilčių nes per radiją
ryte girdėjom, kad prie cape towno matė jau banginių ankstyvų). Vėliau dar radom
ruonių, irgi mieli, milijoną nuotraukų pridarėm.


Vėliau ėjom į monkey land ir birds of eden. Ten du tokie
didžiuliai plotai kur vienam visokios bezdžionėlės (8 rūšys - 300
individų) jos ten sau laksto, žaidžia, mes vaikštom tarp jų. Labai
linksma, nes ne narvuose, laukinės beveik.
Paukščiukams irgi didelis
plotas tinklu uždengtas, bet nesijaučia :) Visai gražu buvo. Gaila kad jau tada buvom pavargę tai tingėjos didelę linzę temptis, o būtų pravertę. Oh well... :)

Dabar apsistojom tokiam rastiniam namelyje Indijos vandenyno pakrantėj.Tsitsikama river mouth.Čia tokios olos, bet labai gražu (iš tikrųjų visai hoteliai kur buvom
apsistoję labai labai skirtingi, bet labai labai faini. Čia daug visokių hiking takelių.
Tai mes ėjom vienu, kai jau pavargom dar atradom tokią mažytę rodyklėlę. Tai Robertas nuėjo iki pat kalno viršūnės.

2009 m. kovo 27 d., penktadienis

Knysna 03-26

Atsikėlę nuėjome į apačią pavalgyti pusryčių, kuriuos mums pateikė studentai atlikinėję praktiką viešbutyje. Matosi, kad studentai – valgyti gavome daug , o pradėjome nuo saldumynų. Pavalgę sėdome į mašiną ir patraukėme Knysnos – miestelio netoli Indijos vandenyno. Ten sustojome pakelės „turgelyje“ nusipirkti keletos suvenyrų,o vėliau išplaukėme barža į vakarinę kalvą.
Kol plaukėme mums papasakojo truputį apie Knysną (su tokiais keistais humoro intarpais ). Tada sėdome į tokias pat lėtas mašinytes ir užvažiavome kalva į viršų, o tuo tarpu mums taip pat pasakojo apie rezervato augalus ir gyvūnus. Matėm stirną ,kuri taip sustingusi mums pozavo. Kai pasiekėme aukščiausią kalvos tašką, padarėme nuotraukas ir pradėjome leistis žemyn. Toks tarsi žygis žemyn. O besileidžiant matėme tokių nuostabių vaizdų... Nusileidome net į tokius kaip urvus, kur taip pat buvo labai gražu.
Grįžę pavalgėme restorane (taip pat vakarinėje kalvoje) ir kol laukėme pažiūrėjome į potvynio padarinius, žuvytes... Parplaukę nuvažiavome į parduotuvėlių kvartalą, kur taip pat nusipirkome keletą suvenyrų ir fėjos statulėlę. Moteris, kuri pardavė tą statulėlę pasakojo, kad jie ten turi net tam tikrus sambūrius ir praktikuoja angelizmą. Paskui nuvažiavome į Waterfrontą, kur pabuvę visai trumpai grįžome į viešbutį, nusiprausėme ir truputį pailsėję išėjome pavakarieniauti(austrės buvo visai neblogos-jos čia ir auginamos). Pasisotinę patraukėme atgal ir dabar ilsimės.

2009 m. kovo 26 d., ketvirtadienis

Stručių ferma, Cango grota,kovo 25d.






Šį rytą vėl kilome anksti (apie septiną ryto) ir pavalgę pusryčius išsiruošėme į vieną iš ilgiausių suplanuotų kelionių. Nežinau kiek tiksliai važiavome, bet man atrodo maždaug apie penkias valandas.Kelias Route 62,ilgiausias psaulyje vyno kelias,ėjo labai vaizdingais kalnų šlaitais. Pakeliui pravažiavome daugybe hugenotų įkurtų miestelių: Villiersdrop; Robertson; Montagu; LadySmith kol pagaliau pasiekeme Oudtshoorn miestelyje esančią stručių fermą. Pakeliui Peteris vis pasakojo apie įvairius fabrikus, kuriuos matėme pakeliui. Iš tikrųjų stebino tai ,kad beveik visi jų buvo arba alkoholio (tekilos, brendžio , o daugiausiai vyno) arba vaisių pervežimų fabrikai. O taip pat prie kelio matėme babūnus. Taigi kai pagaliau atvažiavome į stručių fermą , gidė mums papasakojo apie skirtingas stručių rūšis (aišku mes juos matėme per tvoras), apie jų jauniklių ypatumus, apie tai ,kad dažnai stručiukai gimsta su per daug ar per mažai pigmento ir dėl to būna labai tamsūs arba beveik balti, apie kiaušinius (aš ant jų stovėjau – nelūžta).
Oudsthoorn-pasaulio stručių auginimo sostinė,turinti gilias tradicijas.Suklestėjo XX amžiaus pradžioje,kai plunksnos buvo labai madingos ir paklausios.Gerai uždirbantys fermeriai statėsi sau didžiules vilas,kurias visi vadina „Plunksnų rūmais“.1914 m,atsiradus automobiliams ir pasikeitus madai,plunksnos niekam nebebuvo įdomios,ir dauguma fermų baankrutavo.Įdomu,kad fermos,kurioje lankėmės plunksnų rūmus,bankrutavus pirmajam savininkui,nupirko žydų šeima iš Lietuvos. Jei gerai pamenu-Lifčicai.
Iš ten laukė trisdešimties kilometrų kelionė iki Cango grotos. Mama dar norėjo eiti į adventure tour, bet visgi likom prie standartinės. Apie urvus kažką pasakot sunku. Na matėm stalaktitus, stalagmitus, stalagnatus, įvairiai susiformavusius darinius. Vaizdai buvo gražūs, bet juos apibūdinti sunku. Matyt van Zylui (fermeriui atradusiam pirmąją olą ir pasišvietusiam tik žvake) todėl ir nereikėjo daugiau įrodymų ,kad grįžęs visiem papasakotų, kad ta ola penkių mylių ilgio ir dešimties pločio. Jis truputį klydo. Ilgis – šimtas aštuoniasdešimt metrų, plotis penkiasdešimt metrų.
Po Cango grotos grįžome į Oudtshoorno į Fosters Manor. Peteris prigąsdino, kad jame vaidenasi, bet visgi nemanau... Vakare nuvažiavome pavalgyti į restoraną. Valgėme strutieną, o dabar ruošiamės ilgam miegui. Anksti neteks keltis nes sužinojome, kad surikatos bijo lietaus ir rytoj nesirodys .

Franschoek; vyno degustavimas,kovo 24d.






Palikę Keiptauną, nuvažiavome vyno keliu į Franschoek‘o miestelį. Užsukome ir į buvusį kalėjimą,iš kurio, po 27 metų įkalinimo buvo paleistas Nelson Mandela.Po to sustojome keliose plantacijose, kad mama ir Robertas galėtų paragauti įvarių raudonųjų, baltųjų ir putojančių vynų.Cabriere Estate vyno plantacijoje gaminami „Piere Jourdan“ putojantis vynas. Kai nuvažiavome į antrąją degustaciją po dideliu ąžuolu taip pat pasivaikščiojome su gidu po plantacijų pastatus kur mums papasakojo truputį istorijos apie tą dvarą ir parodė kaip gaminami vynai. Sakė, kad šitose plantacijose vynuoges skina žmonės, tačiau jų nematėme ,nes Kovo-Balandžio mėnesį vynuogės vis dar skinamos tik patiems saldžiausiems vynams, o kita produkcija jau gaminama.
Taigi po to nuvažiavome papietauti-iškylauti kitoje plantacijos dalyje, didelių medžių pavėsyje. Ten pavalgėme tikrai maloniai, nes buvo šilta diena, švietė saulė ,o danguje tebuvo vos vienas kitas plunksninis debesėlis.Taigi mūsų „Le Pique Nique“ metu gerai atsipalaidavome.
Tada patraukėme į Franschoek‘e (Prancūzų Kampas) esančius svečių namus, kur numigome valandėlę prieš išeidami pasivaikščioti po vietines parduotuvėles. Deja kai pakilome eiti buvo jau po penkių ,o pasirodo dauguma parduotuvių penktą užsidaro. Bet vis tiek sugebėjome šio bei to nusipirkti ir praleisti popietę. Nors ir po sočių pietų, vakare savo Prancūzišką dieną pratęsėme restorane „French Connection“ ,o grįžę į svečių namus kritome miegoti, nes kitą dieną mūsų laukė ilga kelionė iki stručių fermos.

2009 m. kovo 23 d., pirmadienis

Two ocean akvariumas,"raudonasis autobusas",Kirstenborsh parkas








Iš pat ryto nuėjom į Two Oceans akvariumą,kuriame galėjome pamatyti nuo planktono iki ryklių.Ko nebuvau mačiusi kitur-tai jūros žolės,kurios yra įpūdingo dydžio.Tai galima sakyti milžiniški miškai po vandeniu.taip pat daug spalvingų žuvų iš dviejų vandenynų.

Kadangi šiandien paskutinė diena Keiptaune,tai,kad ko nepraleistume,sėdome į vieną iš ekskursinių „raudonąjį“ autobusą,kuriuo važiuojant antrame aukšte,klausėmės dar papildomos informacijos apie miestą ir jo įžymiasias vietas.Šitie Drop in drop of autobusai tikrai labai patogus dalykas turistams,juos pamėgome jau nuo Barselonos. Išlipi kur nori, apžiūri ir vėl įlipi.Važiuoja kas 20 min.

Dabar apie vėją-jis Keiptaune gali būti tikrai stiprus. Naktį jau tai girdėjome,ir apversti autobusai ar sunkvežimiai yra gan įprastas dalykas.Net medžiai atviresnėse vietose taip jau nuaugę,kad tiksliai matosi iš kurios pusės dažniausiai pučia. Mums pasisekė,kad visas šias dienas buvo gan ramu.Aišku,važiuojant atvirame autobuse,kai kam kepurės nuskrido,bet ką padarysi J.

Pabaigę savo apžvalginę ekskursiją nuvažiavom į Kirstenboch botanikos sodą,kuris yra septyniatuke gražiausių pasaulio botanikos sodų. Tik čia pajutome,kad į Afriką ateina ruduo-dauguma gėlių nužydėję ir brandina savo sėklas.Na bet užteko ir to ką pamatėme-vaizdas nuostabus,žodžiais neaprašysi,bandysim parodyt nuotraukomis,kai grįšime.

Vakare eisime į tradicinį afrikietiškų patiekalų restoraną.Kulinariniais atradimais pasidalinsim,jau sekantį kartą.