Mūsų paskutinis gyvūnų parkas yra Sybua. Nuostabi gamta.Labai vaizdingomis vietovėmis plaukėme į salą,kur įsikūrėme palapinėse. Jos gal ne visai tokios,kokias įsivaizduojam palapines,kuriomis stovyklaujam-su lovomis,foteliais,dušu,vonia bei tualetu. Gyvūnų šiame parke gal ne tiek ir gausiai,bet gamtos grožis pavergiantis. Kadangi mūsų kelionė jau baigiasi,tai ir aš jau nebeišsiplėsiu pasakojant. Grįšime-susitiksime.Mūsų kelionės nuotraukų skaičius perkopė per 6000..taigi tikrai turėsime ką parodyti. Iki susitikimo:))
Išvykę po rytinio safari iš Addo dramblių parko pasukome link vietovės,kur turėjome jodinėti ant dramblių. Tikra bekelė į kalnus.Kažkaip prisiminiau „Anties“ dainą- ...ir pagaliau ir pagaliau aš gyvenu kaip vakarų buržujus,varau per Afriką ofroudiniais keliais... :) Tikrai nenorėčiau savo mašinos laužyti tokiais keliais. Taigi po geros valandos kratymosi sėdome ant dramblių.Sakyčiau gan nepatogu ant jų sėdėti,bet vis dėlto smagu buvo išbandyti. Po to galėjome juos pamaitinti ir pasėdėti drambliams ant kelių :). Po to vykome į sekantį private game rezerve Schotia. Taigi sėdome į džipus ir vėl ieškojome įdomesnių vaizdų.Ilgai laukti nereikėjo-privažiavom besiilsinčius liūtus.Jie atrodo visiškai malonūs katinai kai snaudžia.kad būtų dar įdomiau mūsų reindžėris surengė mums užkandėlę prie liūtų.Aišku iš džipo lauk nelipome. Taip pat stebėjome raganosius,begemomus,žirafas,wolderbeastus ir skirtingas antilopes. Vakarieniavome atviroje pavėsinėje prie laužų-gan romantiška.bendravome su kitais turistais-iš Amerikos,UK.Mūsų nakvynės vieta taip pat buvo gan neįprasta-rezervato viduje,visai netoli nuo tos vietos kur ilsėjosi liūtai,buvo mūsų lodžija-be elektros,pasišvietėme žibalinėmis lempomis,kavos anksti ryte (7 val važiavom į rytinį safarį) viriaus taip apt ant tokio turistinio dujų baliono.Naktį buvo girdėti liūtų riaumojimas..
Į Addo dramblių parką atvykome jau įdienojus ir karštis buvo sunkiai pakeliamas,taigi ir gyvūnai buvo išsislapstę pavėsiuose,matėsi tik dramliai(aišku dėl jų pagrinde čia ir atvykome).Buvo priimtas sprendimas,kad einame ir mes į pavėsį. Taigi įsikūrėme savo namukuose prie vandens telkinio ,kur kai kurie gyvūnai ateina atsigerti ir nusnūdome iki naktinio safari. Aišku naktinis tai salyginai,nes prasideda 7 val. vakaro,baigiasi 9 val. Bet tuo metu jau būna visiškai sutemę,taigi-naktis. Aišku pagrindinis naktinio safari,be smulkių naktinių gyvūnų stebėjimo yra pamatyti liūtus. Mums pasisekė,nes neilgai užtrukome,kol pamatėme liūtę snaudžiančią praktiškai beveik visai ant kelio.Ji į mus nekreipė jokio dėmesio,tai galėjom paveiksluoti neskubėdami.Dar matėme šakalus,skruzdėdą,visokių antilopių,lapių ir t.t. Anksti ryte vėl išvykome į safari. Norėjom surasti liūtus patinus.Ir vėl pasisekė-Piteris pamatė pėdsakus ant kelio,o neužilgo išgirdome ir urzgimą krūmuose. Tai buvo du patinai.Vienas iš jų praėjo pro mūsų autobusiuką taip lėtai,išdidžiai,visiškai nekreipdamas į mus dėmesio. Dabar,kad papildytume mūsų didžiojo penketuko sarašą reikėjo surasti kur pasislėpusi buivolų kaimenė.Ją radome prie vienos iš vandens talpyklų kartu su zebrais.Dar pasigrožėję įvairių dydžių drambliais,kurių šiame parke yra apie 450,išvykome toliau ieškoti nuotykių,mūsų laukė safari ant dramblių.
4.45 ryte išvykome iš Port Elizabeth į Samara laukinių gyvūnų draustinį,iki kurio mums reikėjo įveikti virš 300 km.Lygiai .8.00 buvome vietoje,kur mūsų jau laukė paruoštas džipas. Išvykome ieškoti pirmiausia gepardų. Viso rezervate jų 10. Trys iš jų su siųstuvais.Jau po kokių 15 min siųstuvuose išgirdom signalus,taigi pradėjom tikslingai judėti signalo stiprėjimo kryptim. Po kiek laiko signalai nebekito ir mūsų reindžeris pasakė,kad dabar turim eit pėsčomis ieškoti gepardo krūmuose. Taigi jį radom už kokių 500m nuo džipo.Priėjom tikrai labai arti,gal per kokį 10m.Sakyčiau truputį nejauku,bet reindžeris mus nuramino,kad gepardė Sibella nusiteikusi draugiškai. Netoli nuo jos pamatėme ir jos grobįarba tai,kas buvo likę iš Kudu..
Prisipaveikslavę gepardą džipu kilome į 1280m aukščio kalną akmenuotu žvyrkeliu.Aplink matėme zebrus,kudu,daug visokių antilopių.Vaizdai aplink fantastiški!!!
Ten kitais džipais dar atvyko kiti turistai,taip pat ir šio rezervato savininkė ,anglė Sara. Pavalgę priešpiečius vėl leidomės žemyn,kur toliau ieškojom gyvūnų. Mums pasisekė.Neužilgo radome visus penkis rezervato baltuosius raganosius vienoje vietoje!!!
Dar pavažiavę ant kelio sutikome ir surikatas,kurias šiaip labai sunku pastebėti. Ilgai važiavępamatėme ir žirafas,kurių ieškojome. Jos buvo keturios.Nuostabus vizdas,Taip pat pavyko gan arti prieiti.
Pakeliui namo išdžiūvusios upės vagoje pastebėjome vieną iš nuodingiausių Afrikos gyvačių PuffAdder. Jos nuodai mirtini.Reindžeris sakė,kad jei įgelia į ranką,tai dr yra šansas išgyventi,kuo skubiau amputavus ranką.
Šiandien labai daug darėm, faina visai. Ryte plaukiojom po Indijos
vandenyną, ocean safari ieškojom (ir radom) delfinų, buvo labai įdomu,
jie tokie sudėtingi ir protingi gyvūnai, dvi grupes sutikom vieną
mažytę, kur vienai delfinei negyvas delfinukas gimė, tai ji labai
liūdna jį burnoj nešės, sakė taip gali dvi savaites daryt, kita grupė
didesnė, per šimtą delfinų, linksmuoliai šokinėja, žaidžias :)
Banginio
deja neaptikom (dabar ne banginių sezonas, bet čia yra ir resident
banginis tai jį tikėjomes pamatyt, dar turejom vilčių nes per radiją
ryte girdėjom, kad prie cape towno matė jau banginių ankstyvų). Vėliau dar radom
ruonių, irgi mieli, milijoną nuotraukų pridarėm.
Vėliau ėjom į monkey land ir birds of eden. Ten du tokie
didžiuliai plotai kur vienam visokios bezdžionėlės (8 rūšys - 300
individų) jos ten sau laksto, žaidžia, mes vaikštom tarp jų. Labai
linksma, nes ne narvuose, laukinės beveik.
Paukščiukams irgi didelis
plotas tinklu uždengtas, bet nesijaučia :) Visai gražu buvo. Gaila kad jau tada buvom pavargę tai tingėjos didelę linzę temptis, o būtų pravertę. Oh well... :)
Dabar apsistojom tokiam rastiniam namelyje Indijos vandenyno pakrantėj.Tsitsikama river mouth.Čia tokios olos, bet labai gražu (iš tikrųjų visai hoteliai kur buvom
apsistoję labai labai skirtingi, bet labai labai faini. Čia daug visokių hiking takelių.
Tai mes ėjom vienu, kai jau pavargomdar atradom tokią mažytę rodyklėlę. Tai Robertas nuėjo iki pat kalno viršūnės.
Atsikėlę nuėjome į apačią pavalgyti pusryčių, kuriuos mums pateikė studentai atlikinėję praktiką viešbutyje. Matosi, kad studentai – valgyti gavome daug , o pradėjome nuo saldumynų. Pavalgę sėdome į mašiną ir patraukėme Knysnos – miestelio netoli Indijos vandenyno. Ten sustojome pakelės „turgelyje“ nusipirkti keletos suvenyrų,o vėliau išplaukėme barža į vakarinę kalvą. Kol plaukėme mums papasakojo truputį apie Knysną (su tokiais keistais humoro intarpais ). Tada sėdome į tokias pat lėtas mašinytes ir užvažiavome kalva į viršų, o tuo tarpu mums taip pat pasakojo apie rezervato augalus ir gyvūnus. Matėm stirną ,kuri taip sustingusi mums pozavo. Kai pasiekėme aukščiausią kalvos tašką, padarėme nuotraukas ir pradėjome leistis žemyn. Toks tarsi žygis žemyn. O besileidžiant matėme tokių nuostabių vaizdų... Nusileidome net į tokius kaip urvus, kur taip pat buvo labai gražu. Grįžę pavalgėme restorane (taip pat vakarinėje kalvoje) ir kol laukėme pažiūrėjome į potvynio padarinius, žuvytes... Parplaukę nuvažiavome į parduotuvėlių kvartalą, kur taip pat nusipirkome keletą suvenyrų ir fėjos statulėlę. Moteris, kuri pardavė tą statulėlę pasakojo, kad jie ten turi net tam tikrus sambūrius ir praktikuoja angelizmą. Paskui nuvažiavome į Waterfrontą, kur pabuvę visai trumpai grįžome į viešbutį, nusiprausėme ir truputį pailsėję išėjome pavakarieniauti(austrės buvo visai neblogos-jos čia ir auginamos). Pasisotinę patraukėme atgal ir dabar ilsimės.
